top of page
Ieškoti

Lengvas būdas kolekcionuoti vyną. I dalis


Vyno kolekcionavimas skamba šiek tiek snobiškai ir labai brangiai. Jau vien dėl to, kad kalbant apie vyno kolekcijas, prieš akis iškyla įspūdingi rūsiai ir pilnametystę ar dvi skaičiuojantys prabangūs vyno buteliai. Bet kaip ir su bet kokiomis kitomis kolekcijomis, taip ir čia, viskas priklauso nuo individualaus skonio, keliamų tikslų ir galimybių. Tad koks gali būti vyno kolekcionavimas? Ar visus vynus verta saugoti ilgam? Pradėkime nuo istorijos.


Istorija


Apie vyno atsargų laikymą vėlesniam vartojimui žinoma nuo seniai, tačiau vyno kolekcionavimas, kaip jį suprantame šiandien, prasidėjo XVIII a., kai vyno laikymui ir platinimui pradėti naudoti stikliniai cilindro formos buteliai. Iki tol poreikis turėti bent du skirtingus vynus kolekcijoje iš esmės reiškė įsigyti ir tinkamomis sąlygomis laikyti dvi ąžuolines statines su bent po du šimtus litrų vyno kiekvienoje iš jų. Todėl į sąlyginai hermetišką mažos talpos tarą išpilstytas vynas kolekcionavimo uždavinį ženkliai supaprastina. Stikliniai buteliai leido ne tik sumažinti norimo vyno įsigijimo ir saugojimo kaštus (perkama jau ne šimtais, o vienetais ar dešimtimis litrų), bet ir reikšmingai padidinti kolekcijose saugomų egzempliorių įvairovę. Išsiplėtė galinčių pirkti ir kaupti skirtingus vynus pirkėjų ratas, o kartu susiformavo kokybiškai nauja išskirtinių prabangių vynų rinka.


Edouard Manet. Bordo uostas, 1871 m.

Viso šio proceso epicentre - Bordo regionas Prancūzijoje. Ši Atlanto vandenyno pakrantės vietovė buvo ir vis dar yra istoriškai svarbus vyno tiekimo Didžiajai Britanijai ir Naujojo pasaulio kraštams (ypač JAV) mazgas. Todėl natūralu, jog čia susiformavo visa vyno gamybos, prekybos ir gabenimo infrastruktūra, įsisteigė specializuotos britų, olandų, vokiečių ir amerikiečių vyno pirklių įmonės bei suklestėjo negociant prekybos sistema (apie ją pakalbėsime plačiau kada nors ateityje). XIX a. vid. Bordo vyno gamintojų, pirklių ir įvairių konsultantų skaičius regione pasiekė tokį lygį, kad norint įsigyti geriausią vertę siūlančius vynus tekdavo ne tik rimtai pasidomėti, tačiau ir nemažai surizikuoti. Palyginus maža gamintojo vyno pasiūla neretai neatitikdavo paklausos, o perviršinė paklausa (ir dėl to kaina) - vyno kokybės.


Prieš 1855 metais Paryžiuje vykusią pasaulinę parodą Exposition Universelle de Paris, Prancūzijos valdovas Napoleonas III iškėlė uždavinį įvertinti ir klasifikuoti geriausius Bordo vyno gamintojus pagal jų reputaciją, kainų ir kokybės lygį. Tokiu būdu gimė iki šiol daug nepasikeitusi Bordo 1855 klasifikacija. Penkių lygių sąrašas apėmė 58 pačias prestižiškiausias Chateau - vyno gamintojas, o Bordo vyno jūroje atsirado aiškesni vertės orientyrai. Vynas iš kasdienio ar proginio vartojimo prekės tapo ir investiciniu objektu.

1855 m. klasifikuoti gamintojai įamžinti Carl Laubin paveiksle

Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje susiklosčiusi ekonominio klestėjimo ir masinio domėjimosi vynu kombinacija lėmė išankstinės vyno prekybos en primeur paplitimą. En primeur prekyba - tai dar į butelius neišpilstyto ir vartojimui neparuošto "ateities" vyno išankstinis įsigijimas, tikintis, kad į rinką išleisto vyno kaina vėliau tik didės. Panašiu metu pradėjo klestėti ir vyno žurnalistika bei publicistika, pirkėjams tapo prienamos vyno ekspertų apžvalgos apie bene visas vyno dedamasias, nuo derliaus metų vertinimo ir prognozių iki vyno madų bei naujienų. Ilgainiui vyno rinkoje svarbūs buvo jau ne tik Bordo, bet ir kitose Senojojo ir Naujojo pasaulio šalyse gaminami vynai. Vyno kolekcionavimui žaidimo aikštelė išsiplėtė keleriopai.


Šiuolaikinis vyno kolekcionavimas


Šiais laikais vyno kolekcionavimas demokratiškėja - efektyvios globalaus tiekimo grandinės (skamba gan paradoksaliai 2022 metais), prekybos būdų ir vietų įvairovė, informacijos prieinamumas internete, besiplečianti kokybiško vyno geografija sudaro sąlygas susikurti vyno kolekciją bemaž kiekvienam norinčiam. Vienas dalykas visgi nekinta - vyno kolekcija yra asmeninio skonio, poreikių ir finansinių galimybių apspręstas reikalas. Skonį palikime kiekvienam sau, jis visad savitas. Vietoje to, plačiau aptarkime kolekcionavimo poreikius.

Sąlyginis sąryšis tarp vyno paskirties ir jo kainos

Vynai gulėdami lentynose ar vyno šaldytuvuose turi savo numatytą paskirtį - kasdieniam vartojimui, nekasdieniam, proginiam vartojimui, ilgalaikiam saugojimui, brandinimui ar investavimui. Kasdieniam vartojimui skirto vyno saugojimas yra trumpiausias. Dažniausiai tokie vynai lentynose nuolat keičiasi - išgeriamus vynus pakeičia nauji. Pagrindinė šių vynų paskirtis - užtikrinti savo savininkui nuolatinį ir pageidautina neatsibostantį vyno pasirinkimą kasdienai.


Progoms skirti vynai gali būti labai brangūs, bet kita vertus, jei dažnai priimami svečiai, jei su vyno taure švenčiami ne tik gimtadieniai ar vaiko gimimas, o ir nacionalinės šventės, mažesnės progos, kitaip sakant, jei tikėtina, kad vynai ilgai lentynoje neužsilaikys, jie gali būti ir nebrangūs, neilgaamžiai, bet svarbu - kuo nors ypatingi. Vynas parsivežtas iš kelionės, padovanotas draugų ar kolegų. Tačiau kuo išskirtinesnis vynas, tuo aukščiau kasdienybės pakeliama proga.


Ilgalaikio saugojimo kolekcijos pasižymi mažesne vynų kaita bei aukšta vynų kokybe. Toli gražu ne kiekvienas vynas sensta grakščiai, o pigus vynas dažniausiai po kelių metų tampa nevertas savo vietos lentynoje. Tinkamai atsirinkus vynus ilgalaikiam saugojimui, iš paskos pasiveja ir nemaža sąskaita, tai skatina kolekcijai papildymus rinktis apdairiau. Kolekcijos paskirtis - vertingų, išskirtinių vynų saugojimas bent penkmečiui ar ilgiau. Kadangi ilgo brendimo potencialą turinčius vynus naudingiausia įsigyti dar jaunus, jie neskirti vartoti iš karto - net ir sumokėjus už Bordo prestižinio gamintojo raudono vyno butelį šimtą ar daugiau eurų, pajusite kur kas mažiau malonumo, nei tikėtumėtės, jeigu jį ragausite pirmaisiais ar antraisiais išleidimo metais. Naudinga kolekciją pildyti nuosekliai kasmet - taip galima užtikrinti, kad visada dalis vynų bus savo pike, o dalis bręs sekantiems metams. Ilgalaikio saugojimo kolekcijos įprastai renkamos entuziastų ir vyno mylėtojų, todėl savo prigimtimi kažkiek panašios į pašto ženklų ar monetų kolekcininkų veiklą, nesiekiant apčiuopiamos finansinės ar kitokios praktinės naudos.


Tuo tarpu investicinės vyno kolekcijos yra pirmiausia apie finansinę ir praktinę naudą. Kolekcijos dydis gali būti įvairus, tačiau vynai bemaž visada bus itin aukštos kainos kategorijos. Pirmiausia dėl to, kad net ir ilgai saugant aukštos kokybės, bet pigų vyną, galima tikėtis jį kažkada (po dešimtmečio ar daugiau) parduoti pelningai, bet vargu ar net ir kelių šimtų procentų marža bus verta įdėtų pastangų, vietos ir laiko. Tokios kolekcijos sudarymas vykdomas iš finansinio išskaičiavimo, tačiau tai kartu reiškia, kad ieškant tinkamo investicinio vyno bus reikalingos atitinkamos žinios bei patirtis. Investicinio vyno kolekcijos paskirtis - pelnas, dėl to investicinis kolekcionavimas nesibaigia tinkamo vyno įsigijimu, jį po to reikia ir parduoti. O vyno pardavinėjimas retam vyno enuziastui yra artimas ar pageidaujamas užsiėmimas.


Kad ir kokie būtų vyno kolekcininko poreikiai, jie turėtų derėti su finansinėmis galimybėmis, todėl svarbu nuo pat pradžių tinkamai savuosius vyno poreikius įsivertinti ir bent minimaliai kolekcijos vystymą susiplanuoti. Apie tai plačiau skaitykite kitoje dalyje.


90 peržiūrų0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską

Commentaires


bottom of page